sukimbti

sukim̃bti = sukembti 1: Raudonomis nosimis, sukimbusiais nagais renka į krepšius bulves Žem. Kertelėj stovi šėma karvelė, susitraukusi, sukimbusi nuo šalčio Žem. Rankos sušalo, sukim̃bo į šakalį Lk. Po akmenų kilnojimo visi kaulai sukim̃bę Krkl. Aną sukim̃busį rado nu šalčio Varn. \ kimbti; sukimbti